Mokslinė konferencija, skirta LTMA akademiko prof. habil.dr. V. Židonio atminimui ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui paminėti.

Konferenciją, kuri įvyko 2018 m. birželio 7 d. KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete, organizavo Lietuvos taikomųjų mokslų akademija (LTMA – http://ltma.lt/) ir KTU „Emeritus“ klubas. Ją atidarė LTMA prezidentas, prof. dr. Rimantas Didžiokas ir „Emeritus“ klubo prezidentas prof. Romanas Vladas Krivickas.
Pirmieji pranešimai, dalyvių pasisakymai ir prisiminimai buvo skirti LTMA įkūrėjo akademiko, habil. m. dr., profesoriaus Viliaus Židonio atminimui. Išsamų pranešimą Gražiais darbais vainikuotas gyvenimas, kuriame buvo apžvelgtas profesoriaus V. Židonio nueitas gyvenimo kelias, padarė dabartinis LTMA prezidentas, Klaipėdos universiteto profesorius R. Didžiokas. Buvo prisiminta visa Židonių šeima, jos vaikų Sibiro tremtyje palaidota jaunystė, V. Židonio studijos Tomsko geležinkeliečių institute ir Kauno politechnikos institute, apgintos disertacijos, labai intensyvi ir produktyvi jo mokslinė, akademinė, eksperimentinė veikla, darbas Kauno automatizacijos priemonių gamykloje bei Marijampolės (buvusio Kapsuko) maisto pramonės automatų gamykloje, KPI įpakavimo automatų mokslinio tyrimo laboratorijos įkūrimas ir darbas joje, darbas Klaipėdos universitete, darbas trečiojoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje materialinių išteklių ministru, mokslinės-gamybinės įmonės UAB „Slengiai“ įkūrimas ir mokslinio tyrimo veikla joje kuriant tuo metu Lietuvai labai reikalingus biokuru kūrenamus katilus bei saulės kolektorius vandeniui ir orui šildyti. Reikia prisiminti, kad tuomet Lietuvoje buvo laikotarpis, kai šalies spaudoje pasirodydavo straipsniai aiškinantys pastatų renovacijos beprasmiškumą (renovacijos „neatsiperka“), o išlaidos šildymui žmones varė į bankrotą ir neviltį. Vienas iš nedaugelio vilties spindulėlių tada buvo prof. V. Židonio biomase kūrenami katilai, kuriuos žmonės matė įvairiose parodose, reklamuojami skrajutėmis Galima ir pigiau šiltai gyventi. Profesorius visada turėjo aktualių idėjų Lietuvai ir pats jas įgyvendindavo.
Prof. V. Židonis taip buvo Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos įkūrimo iniciatorius ir organizatorius bei pirmasis šios akademijos prezidentas. Kaip parašyta LTMA Statute, viena iš pagrindinių akademijos veiklos sričių yra darnioji plėtra ir atsinaujinančiųjų išteklių energetika.
Per savo intensyvios ir labai sėkmingos mokslinės veiklos laikotarpį prof. V. Židonis parašė 4 monografijas ir vadovėlius, parengė 23 mokslininkus, kurie, jam vadovaujant, nuo 1967 iki 1993 m. apgynė mokslų daktaro (t. m. k.) disertacijas. Be to, jis gavo daugiau kaip 150 išradimų liudijimų ir patentų (tarp jų 11 nepriklausomos Lietuvos patentų), kartu su bendradarbiais sukūrė daug įvairios paskirties maisto produktų pakavimo automatų, biomase kūrenamų buitinių ir pramoninių katilų bei saulės kolektorių. Už labai sėkmingą mokslinę ir išradybinę veiklą prof. V. Židonis ne kartą buvo apdovanotas įvairių parodų medaliais, Išradėjų salono prizu Eureka – 67, jam suteiktas TSRS išradėjo garbės vardas bei Valstybinė premija. Už automatų produktams fasuoti į plėvelinę tarą sukūrimą V. Židoniui kartu su grupe bendradarbių 1982 m. buvo paskirta dar viena Valstybinė premija. Prof. V. Židonio išradimų pagrindu sukurti fasavimo – pakavimo automatai per 1971 – 1986 m. laikotarpį davė 165 193 000 rublių patvirtintą ekonominį efektą.
Po prof. R. Didžioko pranešimo pasisakę konferencijos dalyviai ir klausytojai pasidalino įdomiais prisiminimais apie V. Židonį.
Antrąjį pranešimą Lietuvos būties šimtmečio energetikos raida ir jos tvariosios plėtros perspektyva padarė LTMA akademikas, profesorius, habil. dr. Povilas Balčiūnas. Pranešimo pradžioje prof. P. Balčiūnas pacitavo prof. Vilių Židonį: „Mūsų inovatyvios idėjos ir jų realizavimo techniniai sprendimai pirma turi tarnauti Lietuvai ir tik po to Europos Sąjungai“ /LTMA prezidentas, akademikas, prof. V. Židonis/. Pirmoji pranešimo dalis daugiausiai buvo skirta svarbiausiems Lietuvos energetikos raidos fragmentams. Juos pristatydamas prof. P. Balčiūnas paminėjo svarbiausius mūsų šalies elektros energetikos plėtros etapus per 100 metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. Pranešime buvo kalbama apie naujų elektrinių ir elektros energijos aukštos įtampos linijų statybas tarpukario laikotarpyje, sovietiniais laikas ir po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 1990 m. Atkūrus nepriklausomybę, palaipsniui pradėjo didėti šalies atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių suminė įrengtoji galia, atsirado anksčiau nebuvusių saulės elektrinių, galingų vėjo elektrinių, biodujų, biomasės ir kitų tipų atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių, buvo atstatomos anksčiau veikusios mažosios hidroelektrinės. Taip pat įrengtos tarpsisteminės elektros energijos jungtys su kaimyninėmis ES šalimis. Visa tai padidino mūsų šalies energetinę nepriklausomybę.
Antroji pranešimo dalis daugiausia buvo skirta elektros energijos naudojimo efektyvumo didinimui, energetinio saugumo problemoms ir ateities energetikai bei jos tvariosios plėtros perspektyvai. Siekiant energetinio saugumo ir energijos tiekimo patikimumo, elektros gamyba turėtų būti decentralizuojama: kur tik galima, ji turi būti gaminama naudojimo vietose iš vietinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Galvojant apie ateities energetiką, LTMA atliekami vandenilio energijos virsmo procesų kuro elementuose tyrimai, galimų veikimo režimų tyrimai. Čia taip pat kuriamas integruotos saulės-vėjo-metanolio mikrojėgainės su PEM tipo kuro elementais demonstracinis modelis, skirtas tiriamiesiems darbams. Jis tarnaus ir kaip paskirstytosios energetikos inovatyvios technologijos, skirtos išmaniajam energijos naudojimui, prototipas.
Kitą pranešimą apie ateities energetiką padarė LTMA narys, KTU vyr. inž. dr. Vytautas Adomavičius. Pranešimo tema – Vandenilis ateities energetikoje ir transporte. Pranešėjas pradžioje daug dėmesio skyrė iškastinio kuro sukeliamoms problemoms. Didelio masto aplinkos tarša vyksta visuose iškastinio kuro paruošimo ir naudojimo etapuose: jo gavybos, transportavimo ir deginimo metu. Teršiama žemė, vanduo ir oras. Daroma didelė žala visai biosferai, ekosistemai, klimatui, infrastruktūrai ir visų rūšių gyvybei užterštose vietovėse – augmenijai, gyvūnijai ir žmonėms. Degimo produktų išlakos į atmosferą sukelia klimato kaitą, užteršia orą ir kenkia žmonių sveikatai (pasaulyje tai yra ketvirtoji pagal masiškumą mirties priežastis). 7,4 mlrd. pasaulio gyventojų kasdien iškerta vidutiniškai 41 mln. medžių, per 1 parą jie sudegina apie 10,5 mln. tonų anglies, 9,5 mlrd. m3 gamtinių dujų ir 95 mln. barelių naftos. Jie vairuoja daug iškastiniu kuru varomų transporto priemonių: 1,3 mlrd. automobilių, 100 000 lėktuvų ir 105 000 didelio tonažo laivų. Milžiniško masto tarša vyksta kiekvieną sekundę, dieną ir naktį per ištisus metus. Suminis antropogeninės kilmės išmetamų šiltnaminių dujų kiekis 2010 m. per metus sudarė apie 52 000 000 000 tonų (52 gigatonos). Pasaulyje pripažįstama, kad dabartinė žmonijos karta yra pirmoji, kuri suprato aplinkos taršos keliamas problemas ir jų pavojingumą, ir kartu tai yra paskutinė karta, kuriai dar nebūtų per vėlu imtis ryžtingų priemonių gyvybei Žemėje apsaugoti, nes labai greitai galimybių ir laiko klimatui normalizuoti gali nelikti. Aplinkos taršos ir klimato kaitos problemos sprendimas reikalauja visuotinės mobilizacijos, pastangų koordinavimo ir bendradarbiavimo viso pasaulio mastu. Daugumos pasaulio mokslininkų nuomone, esant dabartiniam mokslo ir technologijų lygiui pasaulyje, svarbiausia priemonė aplinkos taršos ir klimato kaitos problemoms išspręsti yra kuo spartesnis perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atsisakymas deginti iškastinį kurą. Jis turi likti po žeme. Siekiant šio tikslo, daugiau ar mažiau gali prisidėti ir vandenilio technologijos, jau dabar pradedamos naudoti pasaulio energetikos ir transporto sektoriuose.
Antroje savo pranešimo pusėje V. Adomavičius pateikė apžvalgą tų vandenilio technologijų, kurios gali būti perspektyvios ateityje ir jau dabar pradedamos naudoti energetikoje bei transporte. Vandenilis turi geras perspektyvas energetikoje, kur gali atlikti energijos kaupimo funkciją, galios rezervavimo ir balansavimo funkcijas, dažnio stabilizavimo funkciją, vandenilį galima gaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių elektrinėse sugeneruotos perteklinės elektros energijos ir tiekti jį į dujotiekį, kur jis gali sudaryti iki 20-60 % dalį. Ši technologija sėkmingai veikė kai kuriose Europos šalyse dar praėjusiame amžiuje. Ji prigijo tarptautinis pavadinimas power to gas – P2G. Vandenilis kartu su kuro elementais jau dabar yra naudojamas visose transporto priemonėse – automobiliuose, autobusuose, sunkvežimiuose, laivuose, lėktuvuose ir traukiniuose. Tačiau transporto priemonėse vandenilio technologijos turi stiprų konkurentą – baterijas. Transporto priemonės su baterijomis energiją naudoja kur kas efektyviau.
LTMA mokslinė sekretorė dr. doc. Asta Lapinskienė pristatė pranešimą mūsų šaliai labai aktualia tema – Lietuvos aukštojo mokslo politikos grimasos. Pradžioje klausytojai buvo supažindinti su tais Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos tikslais, kuriais siekiama pagerinti šalies švietimo ir mokslo sistemos veikimo efektyvumą ir jos finansavimą, bei su Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimu dėl aukštųjų mokyklų autonomijos ir jų valstybinio reguliavimo santykių.
Toliau doc. A. Lapinskienė nagrinėjo Lietuvos AM Reformos problemas. Tarp jų vienos iš svarbiausių yra nepakankamas AM finansavimas ir neefektyvus finansų valdymas tiek mokslo, tiek ir įvairiose administracinio pobūdžio (MOSTA, SKVC ir kt.) institucijose, teisės normų ignoravimas (nesilaikoma MSĮ — neskelbiami rinkimai dėstytojams, nesilaikoma nurodytų terminų ir t. t.), akademinės bendruomenės pasyvumas sprendžiant ir ginant savo teises, lygiaverčio ir pagarbaus dialogo tarp AM institucijų ir pačiose aukštosiose mokyklose trūkumas, pačios akademinės bendruomenės nenoras prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir iššūkių, netikrumas dėl ateities, nes nenumatytos adekvačios ir veiksmingos studijų kokybės ir mokslo efektyvumo kontrolės sistemos. O juk studijų kokybė ir mokslo efektyvumas tai yra procesai, kuriuos galima ir būtina valdyti siekiant geriausių rezultatų. Tokių sistemų nebuvimas ir yra viena iš didžiausių mūsų problemų švietimo ir aukštojo mokslo srityje.
Po to vyko LTMA nario fizikos–matematikos mokslų daktaro Edmundo Žilinsko darbų pristatymas. Dr. E. Žilinskas pirmasis Lietuvoje pradėjo dirbti saulės elektrinių įdiegimo srityje dar nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios. Per tą laikotarpį dr. E. Žilinskas Lietuvoje ir užsienio šalyse įrengė šimtus įvairios galios saulės elektrinių, hibridinių saulės ir vėjo elektrinių. Pristatydamas savo atliktus darbus pranešėjas parodė įrengtų elektrinių nuotraukas, pateikė trumpas jų charakteristikas ir supažindino su savo darbo specifika. Šiuo metu dr. E. Žilinskas daugiausia dirba užsienio šalyse.
Konferencijos pranešimų medžiaga bus papildyta kitais moksliniais straipsniais ir išleista atskiru leidiniu.
Pasinaudodama šia proga Lietuvos taikomųjų mokslų akademija kviečia į akademijos veiklą įsijungti visus norinčius joje dalyvauti šalies mokslininkus, dirbančius taikomojo mokslo srityje ir turinčių idėjų Lietuvai. Mus rasite interneto svetainėje http://ltma.lt/ .

Dr. Vytautas Adomavičius


Scroll Up